Michael Foucault ,,Madness and Civilization”

Autorius: Michael Foucault

Michael Foucault – filosofas, socialinių teorijų kūrėjas, bei idėjų istorijos tyrėjas.

ImageKnyga: ,,Madness and Civilization” (“Pamišimas ir civilizacija”)

Tai mano pirmoji pažintis su Michel Foucault. Jo knygą buvo sunku skaityti, nes jo tekste pilna griozdiškų konstrukcijų ir sunkių žodžių. Tačiau knyga (nors ir griaužiau 3 mėnesius), bet sugebėjau perskaityti su tam tikru pasimėgavimu.

Šioje knygoje Michel Foucault perpasakoja pamišimo istoriją nuo viduramžių iki XVIII amžiaus. Skaitydama šią knygą negalėjau patikėti, kad pamišimo istorija yra būtent tokia, o ne kitokia. Ir pasirodo esanti labai įdomi.

Negalėjau patikėti, kad iš tiesų egzistavo kvailių laivas, kuris plukdydavo pamišėlius iš vieno regiono į kitą. Tai atrodė taip neįtikėtina!

O vėliau atėjęs manymas, kad pamišėlis vis dėl to nėra pamišėlis, o tik išmintingesnis už kitus ir savo pamišime slepiantis tiesą ir išmintį, mane tikrai prajuokino. Žinoma ši mintis per ilgai neišsilaikė ir nauja epocha atėjo pamišimo istorijoje.

Pamišėliais buvo pradėti laikyti visi kurie nedirba arba nesugeba sukurti sau  pragyvenimo. Tai būvo moralinė problema (o ne ekonominė). Juos visus uždarydavo į tam tikras darbo stovyklas, kur juos darbu gydydavo nuo “pamišimo”. Į šias stovyklas pateko ir mūsų vadinamieji pamišėliai.

Tik vėliau, XVIII amžiaus pabaigoje pamišėliai yra atskiriami pilnai nuo visuomenės ir apgyvendinami beprotnamiuose. Čia atsiranda daktarai, kurie atsakingi už jų gydymą. Tačiau gal reikėtų paminėti, kad daktarai buvo su tam tikru dieviškumo kompleksu…

Pamišimo istorija tikrai įdomi ir mano sutrumpinta versija praleidžia daugybę įdomių faktų, kaip pvz. draudimas vyrams gerti karštus gėrimus, nes sumoteriškės arba aiškinimas, kad moterims isteriją sukelia keliaujanti gimda, arba, kad žmones galima gydyti nuo melancholijos staigiais ir netikėtais šalto vandens dušais… Knyga tikrai įdomi, tačiau pasiruošti ją skaityti reikia :)

Trumpai:

  • Pirmą kartą išleista: 1961 m.
  • Perskaičiau: 2012 m. kovo 3 d.
  • Knygos įvertinimas: 5/5
  • Leidykla: Routledge Classics
  • Puslapiai: 272 psl.

Mike Resnick ,,Juodoji ledi”

Serija “Pasaulinės fantastikos Aukso fondas” Nr. 358

1) Apysaka: Mike Resnick ,,Juodoji ledi”

Mike Resnick

Michael Diamond Resnick gimė 1942 m., 1957 m. pardavė pirmąjį savo straipsnį, o 1962 m. pardavė pirmąją savo knygą. Jis 5 kartus buvo apdovanotas Hugo, laimėjo Nebula apdovanojimą ir kitus. Jo darbai yra išleisti į 25 kalbas. Michael Diamond Resnick yra vedęs Carol. Jie abu yra rašytojai.

,,Juodoji ledi”

Žmonių oligarchijos valdomuose pasauliuose nuolat pasirodo paveikslai bei hologramos, vaizduojančios paslaptingą moterį juodais drabužiais. Kai kuriems jos portretams daugiau nei 8 tūkstančiai metų.

Turtuolis kolekcininkas pasamdo Bjorną iš Benitaro planetos surasti kitus jos portretus ir jo vardu nupirkti. Bjornas, vardu Leonardas, nelabai džiaugiasi savo nauja tarnyba, bet vadovaujantis savo tautos kodeksu jis negali atsisakyti kolekcininko pasiūlymo. Jis leidžiasi į kelionę, kuri nuves jį link juodosios ledi. Savo kelionės metu jis susidraugauja su simpatingu, išlaidūnu vagimi, bei viskam pasiryžusiu Valentainu. Jie drauge bandys surasti juodąją ledi. Kiekvienas turi savo tikslų ir savo vilčių. Tačiau ar jie supras kas ji tokia? Ar visuomet ją ras stovinčią šalia žuvusių didvyrių, visą gyvenimą nugyvenusių narsiai?

Stilius: labai gerai sukurtas Bjorno charakteris, bei jo moraliniai gimtųjų namų apribojimai, iš kurių jis knygos metu išsiveržia ir palaipsniui tampa panašus į žmogų.

Įvertinimas: 5/5

2) Apysaka: Rodrigo Garcia y Robertson

Rodrigo Garcia y Robertson

Rodrigo Garcia y Robertson rašo istorinius romanus, bei fantastiką. Turi daktaro laipsnį iš istorijos, dėstė UCLA ir Villanova Universitetuose. Vėliau pilnai atsidėjo rašymui.

,,Ilga kelionė namo”

Reičelė pirmą kartą apleido tėvų kosminį laivą ,,Nefertitė”. Ji persikėlė į ,,Amelija Irkhart”, iš kurios liko tik nuolaužų krūva. Reičelei pavyksta atsiskirti nuo kosminio laivo nuolaužų ir bandyti ieškoti kelio namo. Pakeliui ji sutinka vergų pirklį Tigra, genetiškai modifikuotą žmogų-tigrą. Jis pasiūlo keliauti per ksenos sukurtą portalą. Tačiau ar galima Tigra pasitikėti? O gal jis ją išduos? 

Įvertinimas: 4 /5

Trumpai:

  • Pirmą kartą išleista: 1998 m.
  • Perskaičiau: 2012 m. vasario 28 d.
  • Knygos įvertinimas: 4/5
  • Vertėjas: Irmina Domeikienė  4/5 (iš anglų k.)
  • Leidykla: Eridanas (SF 358)
  • Puslapiai: 292 psl.

Sergey Lukyanenko ,,Paskutinė sargyba”

Serija “Pasaulinės fantastikos Aukso fondas” Nr.369

Autorius: Sergey Lukyanenko

Sergejus Vasilijevičius Lukjanenko (rus. Сергей Васильевич Лукьяненко, g. 1968 m. balandžio 11 d.) – rusų fantastikos rašytojas.

Lukjanenko gimė Kazachstane, įgijo psichiatro specialybę. Lukjanenko kūriniai pilni veiksmo, tačiau šalia slypi moralinė dilema – kaip išlaikyti žmogiškumą turint milžinišką galią. Jis itin produktyvus – parašo kasmet po 1-2 knygas, pasakojimus, bei kritinius straipsnius.  Vedęs, gyvena Maskvoje.

Labiausiai išpopuliarėjo Lukjanenko „Sargybų“ ciklas („Dienos sargyba“, „Nakties sargyba“, „Sutemų sargyba“, „Paskutinė sargyba“).

Sergejus buvo daug kart apdovanotas, kaip Strannik, Interpresscon, bei jauniausias SF rašytojas gavęs. “Aelita” apdovanojimą už ,,jo įtaką Rusų SF literatūrai.”

Knyga: ,,Paskutinė sargyba”

Serija: Sargybos

Edinburgo miestą sukrečia žiauri žmogžudystė. Jaunuolio gerklėje gili žaizda, atrodo, kaip vampyro įkandimas, tačiau koks vampyras paliktų auką ,,neskanautą”? Žmogžudystė kelia klausimų tiek dienos, tiek nakties sargyboms. Gaseras išsiunčiu Antoną į Edinburgą privačiai sužinoti kas įvyko, tačiau ir Zabulonas palinki gero kelio, o tai nežada nieko gero.

Antonas pradeda tirti žmogžudystę, kuri pasirodo susipynusi su daug baisesniais dalykais. Į paviršių iškyla legenda apie Merlino sukurtą Pasaulio karūną. Išlikusių žinių apie ją mažai, tačiau ji kelia šiurpą tiek tamsiesiems, tiek šviesiesiems, tiek inkvizicijai. Klausymas kyla kas bando ja pasinaudoti? O dar baisesnis klausimas – kas nutiks ją panaudojus?

Trumpai:

  • Pirmą kartą išleista: 2006 m.
  • Perskaičiau: 2012 m. vasario  21 d.
  • Knygos įvertinimas: 1/5
  • Vertėjas: Nida Jakubauskaitė  5/5 (iš rusų k.)
  • Leidykla: Eridanas
  • Puslapiai: 308  psl.

Sergey Lukyanenko ,,Sutemų sargyba”

Serija “Pasaulinės fantastikos Aukso fondas” Nr.302

Autorius: Sergey Lukyanenko

Sergejus Vasilijevičius Lukjanenko (rus. Сергей Васильевич Лукьяненко, g. 1968 m. balandžio 11 d.) – rusų fantastikos rašytojas.

Lukjanenko gimė Kazachstane, įgijo psichiatro specialybę. Lukjanenko kūriniai pilni veiksmo, tačiau šalia slypi moralinė dilema – kaip išlaikyti žmogiškumą turint milžinišką galią. Jis itin produktyvus – parašo kasmet po 1-2 knygas, pasakojimus, bei kritinius straipsnius.  Vedęs, gyvena Maskvoje.

Labiausiai išpopuliarėjo Lukjanenko „Sargybų“ ciklas („Dienos sargyba“, „Nakties sargyba“, „Sutemų sargyba“, „Paskutinė sargyba“).

Sergejus buvo daug kart apdovanotas, kaip Strannik, Interpresscon, bei jauniausias SF rašytojas gavęs. “Aelita” apdovanojimą už ,,jo įtaką Rusų SF literatūrai.”

Knyga: ,,Sutemų sargyba”

Serija: Sargybos

Šioje knygoje turime tris pasakojimus:

1) Niekieno laikas

Dienos sargyba, nakties sargyba ir inkvizicija gauna po vieną asmeninį raštelį: ,,Nakties sargybai turėtų būti įdomu, kad vienas Kitas atskleidė vienam žmogui visą tiesą apie Kitus ir dabar ruošiasi paversti tą žmogų Kitu. Susirūpinęs pilietis.” Klausimas kyla kiekvienam – kas šį raštelį surašė ir kokiu tikslu? Ir kas žinojo inkvizicijos būstinės adresą, kai jis yra atskleidžiamas tik keliems išrinktiesiems?

Tačiau dar didesnį susirūpinimą kelią pažadas paversti Kitu. Visi žino, kad žmogus negali tapti Kitu, nebent žemiausio rango vampyru ar vilkolakiu. O gal vis dėl to atsirado kažkas, kas sugeba apeiti šiuos apribojimus? Ši galimybė kelią susirūpinimą visoms pusėms, nes tokiam šansui atsiradus naujas Kitų karas tampa labai realia galimybe.

2) Niekieno erdvė

Anton Gorodetsky išvažiuoja į kaimą pas savo žmoną Svetlaną ir dukrytę. Kelias dienas jis guli hamake nerasdamas ką veikti, kol galiausiai Svetlana jo gailėdamasi pasiūlo važiuoti atgal į miestą ir lyg tarp kitko užsimeną apie keistą nutikimą su kaimo vaikais. Mergaitė ir berniukas pasiklydo miške. Lyg to nebūtų gana juos ima persekioti vilkas, o staiga iš krūmu išlenda dar trys vilkiukai. Vaikai išsigąsta, tačiau staiga iš miško išlenda moteris, išberia kelis sakinius ir vilkai pabrukę uodegas pabėga. Vaikus parvedusi į savo trobelę pavaišina arbata ir išlydi namo.

Įstorija sudomina Antoną ir jis nusprendžia leistis į mišką ieškoti raganos iš vaikų pasakojimų.  Tačiau ar galėjo Antonas tikėtis, kad ši raganaitė ieškoma inkvizicijos, kad dirbo vienu metu abiem sargyboms? Šį kart grėsmė iškyla ne tik jam, bet ir Nadyai, bei Svetlanai.

3) Niekieno erdvė

Antoną pribloškė Arinos prisipažinimas apie socialinį eksprimentą atliktą jos rankomis abiejų sargybų sutikimu, o vėlėsni jos veiksmai dar labiau išmušė Antoną iš vėžių. Vidinių svarstymų drąskomas jis atvyko pas Geserą ieškoti atsakymo. Pokalbiui dar gerai neįsilingavus inkvizicija mandagiai juos pašaukė sugrįšti į trobelę.

Arinos slaptame kambariuke buvo rastas negyvas Vitiazslavas. Nusikaltimas įvykdytas taip švariai, kad net Zabulonas su Geseru suabejojo savo gebėjimu ką nors panašaus iškrėsti. O dar ta keista priešmirtinė Vitiazslavo žinutė apie Fuaraną,  knyga kuri apskritai neturėtų egzistuoti. Knygą kuri gali žmogų paversti Kitu, o Kito galias pakelti į naujas aukštumas. Šį kart medžioklė nustęs per stepių platybes iki pat kosmoso.

Trumpai:

  • Pirmą kartą išleista: 1998 m.
  • Perskaičiau: 2012 m. vasario  d.
  • Knygos įvertinimas: 3/5
  • Vertėjas: Nida Jakubauskaitė  5/5 (iš rusų k.)
  • Leidykla: Eridanas
  • Puslapiai: 320  psl.

Stieg Larsson ,,Mergina su drakono tatuiruote”

Autorius: Stieg Larsson

Karl Stig-Erland Larsson (slapyvardis: Stieg Larsson) plačiai žinomas švedų rašytojas ir žurnalistas, kuris geriausiai žinomas už Millenium sagos trilerius: „Mergina su drakono tatuiruote“, ,,Mergina, kuri žaidė su ugnimi” ir ,,Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą”.

Savo pirmaisiais gyvenimo metais gyvenimo kartu su seneliais. Jo gyvenimui labai didelės įtakos turėjo senelis, kuris buvo politinis aktyvistas II pasaulinio karo metais įkalintas už savo pasisakymus prieš Nacius. Po jo mirties Stieg Larsson persikėlė gyventi pas savo tėvus ir brolį. Nuo pat mažens mėgo skaityti, o vėliau ir pats pabandė rašyti. Pirmąjį savo romaną parašė būdamas 12 metų.

Vykstant Vietnamo karui įsiliejo į politinę veiklą, o vieno protesto metu, būdamas vos 18 metų, sutiko savo būsimą gyvenimo partnerę Eva Gabrielsson.

Grįžęs po savo tarnystės kariuomenėje persikėlė gyventi į Stokholmą, kur pradėjo itin domėtis kairės pusės ekstremizmu, neo-naciais, rasizmu ir seksizmu. Vėliau pradėjo rašyti Britų žurnalui Searchlight, kuriame vyravo straipsniai prieš rasizmą ir nacizmą. Redagavo švedų politikos žurnalą „Fjärde internationalen“, ,,Expo” ir rašė į „Internationalen“.

Siego politinės pažiūros ir žurnalistinė darbo patirtis leido jam įkurti Švedijos Expo organizaciją, kuri buvo panaši į „British Searchlight Foundation“ įkurta tam, kad kovotų su augančiu dešiniųjų ekstremizmu, „white power“ kultūra mokykloje ir tarp jaunų žmonių.

1977-1999 m. dirbo grafikos dizaineriu didžiausioje Švedijos naujienų agentūroje „Tidningarnas Telegrambyrå“, o vėliau jis tapo šios organizacijos leidžiamo laikraščio redaktoriumi. Jo darbas įkurtoje organizacijoje nebuvo bevaisis. Jis tapo ekspertu ir dažnai dalyvaudavo debatuose, susijusiose su dešiniųjų ekstremizmu, o pagrindinis tyrimo objektas buvo „Švedų demokratinė“ partija. Daugelio nuomone jis buvo vienas iš gerbiamiausių ekspertų visame pasaulyje, kalbant apie antidemokratinius judėjimus, dešiniojo sparno ekstremistus ir dažnai konsultuodavo kolegas iš kitų valstybių.

Rašytoją mirtis iš tiko jam būnant gana jauno amžiaus (50 m.), 2004 m. lapkričio 9 d., Stoholme, iš tikus infarktui.

Knyga Mergina su drakono tatuiruote

Serija: Millennium trilogija I knyga

Prieš 40 metų mįslingomis aplinkybėmis giminės susitikimo metu iš salos dingo Harieta Vanger. Henrikui Harieta buvo tarsi dukra, todėl jos mįslė visuomet liko su juo. Tačiau ir aplinkybės neleido jam pamirši, to kas įvyko, nes kasmet gimtadienio proga jis gauna po naują herbariumą, kad galėtų jį pasikabinti šalia Harietos dovanotų. Jausdamas artėjantį gyvenimo saulėlydį, Henrikas Vagneris nusprendžia darsyk pabandyti įminti neįmenamą mįslę.

Tyrimui atlikti pasamdomas genialus žurnalistas, bet labai įtartinomis aplinkybėmis reputaciją praradęs „Millenium” leidėjas Mikaelis Bliumkvistas. Jis persikelia gyventi į Hedestad ir pradeda nuo pradžių tirti Harietos bylą, nors ir nesitikėdamas ką nors rasti. Tačiau netikėtai jis atranda siūlo galą ir paslaptis ima pasiutusiu greičiu atsiverti. Tyrimui įpusėjus  prie jo prisideda Lisabet Salander, smarki ir nepritampanti prie visuomenės, bet ypač protinga kompiuterių įsilaužėlė, kuri specializuojasi asmenybių tyrimuose.

Henrikas perspėjo Mikaeli, kad jo šeima atgrasi, bet nei vienas nesitikėjo, kad tiek skeletų išdribs iš spintos.

Įdomus faktas:

Stieg būdamas 14-15 metų matė, kaip jo draugai išprievartavo merginą. Vėliau jis visą gyvenimą jautė kaltę, kad buvo bailys ir tuomet dėl jos nieko nepadarė. Jis bandė jos atsiprašyti, bet ji atmetė jo atsiprašymą. Jos vardas buvo Lisbeth. Visą likusį gyvenimą nepailsdamas gynė moterų teises.

Ekranizacija:

Amerikiečių filmas:

Švedų filmas:

Trumpai:

  • Pirmą kartą išleista: 2005 m.
  • Perskaičiau: 2012 m. vasario 10 d.
  • Knygos įvertinimas: 5/5
  • Vertėjas:   5/5 (iš švedų k.)
  • Leidykla: Obuolys
  • Puslapiai: 576  psl.

Colette ,,Brangutis”

Autorius: Sidonie-Gabrielle Colette

Sidonie-Gabrielle Colette – prancūzų rašytoja.

Sidonie-Gabrielle Colette buvo iškili asmenybė, išgarsėjo autobiografinių kūrinių serija apie Klodiną. Keletą romanų paskyrė menininkams. Žinomiausi kūriniai: Klodina (1900), Sido (1930).

Sidonie-Gabrielle Colette buvo tris kartus ištekėjusi už 15 metų vyresnio Henri Gauthier-Villars,  Prancūzijos laikraščio redaktoriaus Henri de Jouvenel ir Maurice Goudeket.

Dažniausiai rašytoja pasirašinėdavo Colette Willy slapyvardžiu, o nuo 1921 m. – tiesiog Colette.

Jos romanai vaizdingi, herojai jausmingi, gyvenantys vien pojūčių pasaulyje. Ji mirė 1954 m. rugpjūčio 3 d. Paryžiuje, tačiau dėl skyrybų nebuvo palaidota pagal katalikų papročius. Colette laikoma naujųjų laikų prancūzų literatūros žvaigžde.

Knyga: ,,Brangutis”

Lėjos lovoje perlų vėriniu žaidžia žavus jaunuolis, tikras saldainiukas. Kurtizanės karjerą baigianti penkiasdešimtmetė Lėja – laisva moteris. Pinigai jai ne problema, o savo grožį, net ir tokiame amžiuje išlaikė. Ji sugeba nuspėti kelis žingsnius į priekį, apskaičiuoti, numatyti. Ji žino, ko nori vyrai, todėl ištikimai saugodama savo širdį ir tuo pačiu metu begalo mylėdama, pasiliko su brangučiu, Fredas Pelu,  jau šešis metus.

Tačiau kaip jų santykiai pasikeis kuomet ateis laikas Fredui vesti? Ši knyga apie išsiskyrimą ir jo palikimą mumyse.

Filmas:

Trumpai:

  • Pirmą kartą išleista: 1920 m.
  • Perskaičiau: 2012 m. vasario 4 d.
  • Knygos įvertinimas: 4/5
  • Vertėjas: Vytautas Girčys  4/5 (iš prancūzų k.)
  • Leidykla: Obuolys
  • Puslapiai: 320 psl.

George Simenon ,,Mano draugas Megrė”

Autorius: George Simenon

Georgesas Simenonas (Žoržas Simenonas, 1903 – 1989) – legendinis XX a. detektyvo meistras. Autoriaus knygų parduota per 500 milijonų egzempliorių, jos išverstos į daugiau kaip šimtą pasaulio kalbų. Išradingos intrigos, trumpas ir aiškus pasakojimas, pagrįsta ir tiksli psichologinė autoriaus įžvalga, iki kraštutinumo įtempta veikėjų būsena jau daugelį metų žavi komisaro Megrė gerbėjus.

Knyga: Mano draugas Megrė

Serija: Megrė

Komisarui Megrė pranešama, kad Porkerolio saloje rastas nužudytas Marselenas, aplinkiniams tvirtinęs, jog Megrė yra jo draugas. Komisaras patikrinęs užrašus įsitikiną, kad Marseleną jis tikrai pažinojo, tačiau draugu pavadinti tikrai nebūtų drįsęs, nors ir padėjo jo mylimajai. Jau kitu traukiniu Megrė išvyksta tirti bylos, o kartu su juo važiuoja ir jo kolega, Skotland Jardo inspektorius.

Megrė nuolat įsitempęs, nes nežino, kaip jam elgtis prie šio Skotland Jardo inspektoriaus, juk nenori sugėdinti savęs ir savo biuro, o pastarasis stebi įdėmiai kiekvieną Megrė žingsnį, per daug nesikišdamas į bylos tyrimą. Atvykę į salą jie apsistoja vietiniame viešbutyje ir pradeda atnarplioti bylos mazgus.

Trumpai:

  • Pirmą kartą išleista: 1949 m.
  • Perskaičiau: 2012 m. vasario 4 d.
  • Knygos įvertinimas: 4/5
  • Vertėjas: Vita Malinauskienė 4/5 (iš prancūzų k.)
  • Leidykla: Garnelis
  • Puslapiai: 240 psl.


George Simenon ,,Sen Fiakro byla”

Autorius: George Simenon

Georgesas Simenonas (Žoržas Simenonas, 1903 – 1989) – legendinis XX a. detektyvo meistras. Autoriaus knygų parduota per 500 milijonų egzempliorių, jos išverstos į daugiau kaip šimtą pasaulio kalbų. Išradingos intrigos, trumpas ir aiškus pasakojimas, pagrįsta ir tiksli psichologinė autoriaus įžvalga, iki kraštutinumo įtempta veikėjų būsena jau daugelį metų žavi komisaro Megrė gerbėjus.

Knyga: Sen Fiakro byla

Serija: Megrė

,,Pranešu jums, kad Vėlinių dieną Sen Fiakro bažnyčioje per pirmąsias mišias bus įvykdytas nusikaltimas.” Lapelis su perspėjimu buvo perduotas Paryžiaus kriminalistinei policijai, o vėliau atsidūrė Megrė rankose. Jis ilgai nesvarstęs išvyko į savo gimtąjį Sen Fiakro kaimą. Pažadės dėl nusikaltimo buvo įvykdytas – mirė Sen Fiakro dvaro grafienė. Megrė vaikščiodamas vaikystės takais ir stebėdamas kaime įvykusius pokyčius bandys suprasti kas įvyko ir kuris yra žudikas.

Stilius:

Šią knygą lengviau skaityti, gal jau pripratau prie Megrė veikėjo, o gal tiesiog geresnė vertėja :)

Trumpai:

  • Pirmą kartą išleista: 1932 m.
  • Perskaičiau: 2012 m. sausio 31 d.
  • Knygos įvertinimas: 4/5
  • Vertėjas: Stasė Banionytė 4/5 (iš prancūzų k.)
  • Leidykla: Garnelis
  • Puslapiai: 193 psl.

George Simenon ,,Geltonasis šuo”

Autorius: George Simenon

Georgesas Simenonas (Žoržas Simenonas, 1903 – 1989) – legendinis XX a. detektyvo meistras. Autoriaus knygų parduota per 500 milijonų egzempliorių, jos išverstos į daugiau kaip šimtą pasaulio kalbų. Išradingos intrigos, trumpas ir aiškus pasakojimas, pagrįsta ir tiksli psichologinė autoriaus įžvalga, iki kraštutinumo įtempta veikėjų būsena jau daugelį metų žavi komisaro Megrė gerbėjus.

Knyga: Geltonasis šuo

Serija: Megrė

Iš ,,Admirolo” viešbučio iššlitina girtutėlis Mostegenas ir lėtu žingsniu velkasi tuščia gatve. Sužvarbęs muitininkas stebi audringą dangų, vienišą praeivį, daužo rankomis šonus, nes nori sušilti. Pasigirsta tylus driokstelėjimas, girtuoklis palengva sudrimba, o prie jo pribėga geltonas, purvinas šuo. Muitininkas ne iškart suvokia kas įvyko, bet galiausiai pribėgęs artyn išvysta šautinę žaizdą.

Jau kitą dieną į Konkarko miestelį bylos tirti atvyksta Megrė. Jis įdėmiai seka ateinačių dienų įvykius. Naujos nelaimės paralyžuoją miestelį, o šalia naujos nelaimės gali išvysti geltono šuns pėdsakus.

Stilius:

Prireikė laiko įsivažiuoti. Pradžioje buvo ganėtinai sunku skaityti, bet vėliau pradėjo labiau patikti. Šiek tiek buvo sunku prisitaikyti prie Megrė tempo, nes per mažai pažįstamas veikėjas, o autorius nesimėte bereikalingomis smulkmenomis (o kam reikia tai daryti kiekviename romane, kur minimas Megrė).

Trumpai:

  • Pirmą kartą išleista: 1931 m.
  • Perskaičiau: 2012 sausio 29
  • Knygos įvertinimas: 3/5
  • Vertėjas: Rožė Jankevičiūtė 4/5 (iš rusų k.)
  • Leidykla: Garnelis
  • Puslapiai: 186 psl.

Maksas Frajus ,,Tamsioji pusė”

Autorius: Maksas Frajus

Po Maksas Frajus slepiasi Svetlana Martynčik. Svetlana gimė Odesoje 1965 metais, nuo 1993 iki 2004 metų gyveno Maskvoje. Šiuo metu ji reziduoja Lietuvoje. Ji – dailininkė, rašytoja ir radijo laidų vedėja.

Knyga: ,,Echo labirintai: Tamsioji pusė”

Ši echo labirintų dalis yra sudaryta iš dviejų apsakymų.

1. Tamsieji Glenkės Tavalo vasalai

Keliaudamas gatve Maksas netikėtai pastebi, kad šalimais šliaužia tamsus šešėlis, kuris niekam nepriklauso. Vėliau šis keistas pasakojimas pasigirsta vėl, kuomet reikia tirti keistą Izomiečio mirtį. Garbusis viršininkas Chali greitai supranta, kad čia geruoju nesibaigs, nes mieste įsisiautėjo vienišieji šešėliai, kurie neša mirtį kiekvienam sutiktam. Neturėdami kito pasirinkimo jie turi eiti į tamsiąją pusę, kuri nėra jau tokia tamsi, jeigu tik žinai, kaip ,,įjungti šviesą” ir išspręsti šią problemą vieną kartą ir visiems laikams. Tačiau viskas ne taip jau ir paprasta.

2. Dorotas Manuchų valdovas

Echo mieste įsiviešpatavo idiliška ramybė. Slaptieji sekliai muša dindirį, slankioja po barus, kaulija dar kelių atostogų dienų. Tačiau ši idiliška ramybė staiga nutraukiama, kuomet netikėta nelaimė ištinka Makso namus. Situacija tokia rimta, kad net išmintingasis Džufinas Chali negali pažadėti, kad viskas baigsis geruoju. Jiems reiks griebtis mitinių stebuklų ir viltis, kad viskas baigsis geruoju.

Stilius:

Jeigu perskaitai sakinį ir tyliai vienas žvengi kambaryje, vien dėl to, kad vaizdingas pasakymas tave prajuokino, tuomet tvirtai gali sakyti, kad knyga gerai parašyta. Linksmas, melancholiškas, tiesiog tinkamo tempo pasakojimas. Knyga, kurią jau skaitau ketvirtą kartą! Nors paprastai to nepraktikuoju…

Trumpai:

  • Pirmą kartą išleista: 2001 m.
  • Perskaičiau: 2012 sausio 27
  • Knygos įvertinimas: 5/5
  • Vertėjas: Dalia Saukaitytė 5/5 (iš rusų k.)
  • Leidykla: Nieko rimto
  • Puslapiai: 301 psl.
Follow

Get every new post delivered to your Inbox.