Autorius: Sergey Lukyanenko
Sergejus Vasilijevičius Lukjanenko (rus. Сергей Васильевич Лукьяненко, g. 1968 m. balandžio 11 d.) – rusų fantastikos rašytojas.
Lukjanenko gimė Kazachstane, įgijo psichiatro specialybę. Lukjanenko kūriniai pilni veiksmo, tačiau šalia slypi moralinė dilema – kaip išlaikyti žmogiškumą turint milžinišką galią. Jis itin produktyvus – parašo kasmet po 1-2 knygas, pasakojimus, bei kritinius straipsnius. Vedęs, gyvena Maskvoje.
Labiausiai išpopuliarėjo Lukjanenko „Sargybų“ ciklas („Dienos sargyba“, „Nakties sargyba“, „Sutemų sargyba“, „Paskutinė sargyba“).
Sergejus buvo daug kart apdovanotas, kaip Strannik, Interpresscon, bei jauniausias SF rašytojas gavęs. “Aelita” apdovanojimą už ,,jo įtaką Rusų SF literatūrai.”
Knyga: ,,Sutemų sargyba”
Serija: Sargybos
Šioje knygoje turime tris pasakojimus:
1) Niekieno laikas
Dienos sargyba, nakties sargyba ir inkvizicija gauna po vieną asmeninį raštelį: ,,Nakties sargybai turėtų būti įdomu, kad vienas Kitas atskleidė vienam žmogui visą tiesą apie Kitus ir dabar ruošiasi paversti tą žmogų Kitu. Susirūpinęs pilietis.” Klausimas kyla kiekvienam – kas šį raštelį surašė ir kokiu tikslu? Ir kas žinojo inkvizicijos būstinės adresą, kai jis yra atskleidžiamas tik keliems išrinktiesiems?
Tačiau dar didesnį susirūpinimą kelią pažadas paversti Kitu. Visi žino, kad žmogus negali tapti Kitu, nebent žemiausio rango vampyru ar vilkolakiu. O gal vis dėl to atsirado kažkas, kas sugeba apeiti šiuos apribojimus? Ši galimybė kelią susirūpinimą visoms pusėms, nes tokiam šansui atsiradus naujas Kitų karas tampa labai realia galimybe.
2) Niekieno erdvė
Anton Gorodetsky išvažiuoja į kaimą pas savo žmoną Svetlaną ir dukrytę. Kelias dienas jis guli hamake nerasdamas ką veikti, kol galiausiai Svetlana jo gailėdamasi pasiūlo važiuoti atgal į miestą ir lyg tarp kitko užsimeną apie keistą nutikimą su kaimo vaikais. Mergaitė ir berniukas pasiklydo miške. Lyg to nebūtų gana juos ima persekioti vilkas, o staiga iš krūmu išlenda dar trys vilkiukai. Vaikai išsigąsta, tačiau staiga iš miško išlenda moteris, išberia kelis sakinius ir vilkai pabrukę uodegas pabėga. Vaikus parvedusi į savo trobelę pavaišina arbata ir išlydi namo.
Įstorija sudomina Antoną ir jis nusprendžia leistis į mišką ieškoti raganos iš vaikų pasakojimų. Tačiau ar galėjo Antonas tikėtis, kad ši raganaitė ieškoma inkvizicijos, kad dirbo vienu metu abiem sargyboms? Šį kart grėsmė iškyla ne tik jam, bet ir Nadyai, bei Svetlanai.
3) Niekieno erdvė
Antoną pribloškė Arinos prisipažinimas apie socialinį eksprimentą atliktą jos rankomis abiejų sargybų sutikimu, o vėlėsni jos veiksmai dar labiau išmušė Antoną iš vėžių. Vidinių svarstymų drąskomas jis atvyko pas Geserą ieškoti atsakymo. Pokalbiui dar gerai neįsilingavus inkvizicija mandagiai juos pašaukė sugrįšti į trobelę.
Arinos slaptame kambariuke buvo rastas negyvas Vitiazslavas. Nusikaltimas įvykdytas taip švariai, kad net Zabulonas su Geseru suabejojo savo gebėjimu ką nors panašaus iškrėsti. O dar ta keista priešmirtinė Vitiazslavo žinutė apie Fuaraną, knyga kuri apskritai neturėtų egzistuoti. Knygą kuri gali žmogų paversti Kitu, o Kito galias pakelti į naujas aukštumas. Šį kart medžioklė nustęs per stepių platybes iki pat kosmoso.
Trumpai:
- Pirmą kartą išleista: 1998 m.
- Perskaičiau: 2012 m. vasario d.
- Knygos įvertinimas: 3/5
- Vertėjas: Nida Jakubauskaitė 5/5 (iš rusų k.)
- Leidykla: Eridanas
- Puslapiai: 320 psl.
Autorius: Sergey Lukyanenko
Knyga: ,,Paskutinė sargyba”
